Lecciones de 2025, perspectivas de 2026

PokyÄiai gali bÅ«ti nuolatiniai, taÄiau kartais jie įsibÄ—gÄ—ja tokiu greiÄiu, kad destabilizuoja visas normas. Europa bando prisitaikyti prie daugiapolÄ—s pasaulio tvarkos, vis labiau spaudžiama JAV grasinimų pasitraukti iÅ¡ gynybinio Å iaurÄ—s Atlanto aljanso. Rusija apkasų karÄ… papildo, plÄ—sdama kibernetinius iÅ¡puolius, o Kinija vis labiau dominuoja savo technologijomis. Ä® kÄ… tokiomis aplinkybÄ—mis Europos politikai turÄ—tų sutelkti dÄ—mesį ateinanÄiais metais?

Apie tai, kas labiausiai paveikė pasaulio politiką 2025 m. ir ką gali atnešti 2026-ieji, Mirjana TOMIĆ kalbasi su Ivanu KRASTEVU, politologu, nuolatiniu Humanitarinių mokslų instituto (IWM) Vienoje bendradarbiu.

Mirjana Tomić. PrieÅ¡ metus pranaÅ¡avote, kad 2025-aisiais stulbins įvykių greitis, politiniai lūžiai, bus sunku net suvokti Å¡iuos pokyÄius. NumatÄ—te, kad karas Ukrainoje paaÅ¡trÄ—s, o prezidentas Trumpas, cituoju, „pakeis politinio diskurso pobÅ«dį“. Taip pat minÄ—jote, kad ES turÄ—tų mokytis gyventi kaip vidurinioji jÄ—ga.

Klausiausi jÅ«sų kalbų, skaiÄiau straipsnius, kur nuolat minÄ—jote žodį „revoliucija“. PaaiÅ¡kinkite, koks Å¡ios revoliucijos pobÅ«dis. Kaip turÄ—tume jÄ… suprasti? Kas dÄ—l to nukentÄ—s? Kur apskritai eina pasaulis?

Ivan Krastev. Mano prognozÄ—s buvo tokios miglotos, kad visiÅ¡kai klysti net ir norÄ—damas nebÅ«Äiau galÄ—jÄ™s. TaÄiau svarbiausia – ir tai mano požiÅ«ris į DonaldÄ… Trumpą – buvo patirti, kÄ… reiÅ¡kia, kai lÄ—tojo traukinio keleiviai staiga persodinami į greitÄ…jį. GalbÅ«t nežinome kelionÄ—s tikslo, bet stulbina sÄ…stato greitis.

Tik pagalvokite, 2025-ieji buvo antrosios Trumpo kadencijos pirmieji metai. Ar nejauÄiate, kad jie truko gerokai ilgiau? KalbÄ—damas apie revoliucijÄ…, turiu omenyje tris dalykus. Pirma, revoliucija nÄ—ra valdžios pasikeitimas. Valdžia keiÄiasi beveik visÄ… laikÄ…. Revoliucinis yra politinių veikÄ—jų tapatybÄ—s pokytis. Patinka mums tai ar nepatinka, bet vos per vienerius metus Trumpui pavyko pakeisti pasaulinÄ—s žaidÄ—jos – JAV – politinÄ™ tapatybÄ™.

Antra, manau, revoliucija susijusi su greiÄiu. Viskas prasideda labai greitai. Tai irgi susijÄ™ su skirtingomis generacijomis. Esu kilÄ™s iÅ¡ tos Rytų Europos kartos, kuri patyrÄ— didelius politinius pokyÄius, posÅ«kius įvairiomis politinÄ—mis kryptimis. Prisimenu, kaip greitai viskas keitÄ—si, – ne tik įvykiai, bet ir mÅ«sų supratimas.

TreÄias dalykas – staiga paaiÅ¡kÄ—jo, tas bÅ«dinga kiekvienai revoliucijai, kad ateitis bus visai kitokia negu pasaulio Å¡iandiena. Nostradamas, žinoma, turÄ—jo savo požiÅ«rį, kas vyks 2026-aisiais. Jis pasitelkÄ— biÄių spieÄiaus metaforÄ…, kuri interpretuojama kaip labai dideli politiniai neramumai.

PožiÅ«ris į ateitį apibrėžiamas dviem aspektais. Pirma, kalbÄ—dami apie tai, kas bus, paprastai atsigręžiame į praeitį. Bet kokiai prognozei svarbiausia, kad niekas nežino, kas nutiks, taÄiau turime bent jau iliuzijÄ…, kas nenutiks. Garsusis pokÅ¡tas Å¡ia tema yra tas, kad nežinome, kas bÅ«tų nutikÄ™, jeigu 1963 m. bÅ«tų nuÅ¡autas ChruÅ¡Äiovas, o ne Kennedy's. TaÄiau tikrai žinome, kad Onassis neketino vesti ponios ChruÅ¡Äiovos. Sakau tai todÄ—l, kad mÅ«sų supratimas apie ateitį remiasi tikrumu, kurio nesitikime. O tai, ko nesitikime, labai drausmina mÄ…stymÄ….

PrisidÄ—jau prie Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) atliktos pasaulinÄ—s apklausos, kurioje dalyvavo dvideÅ¡imt viena Å¡alis. Apklausa bus paskelbta sausio 15 d. Lyginant su 2024 ir 2025 metais, iÅ¡ryÅ¡kÄ—jo keturi skirtumai. Pirma, dauguma apklaustųjų manÄ—, kad 2026 metais Kinija sparÄiai kils. Po pirmųjų Trumpo prezidentavimo metų, kai buvo laikomasi principo „Amerika pirmiausia“, respondentai staiga atkreipÄ— dÄ—mesį, kad vis garsiau skamba Å¡Å«kis „Kinija pirmiausia“. Net amerikieÄiai pradeda manyti, kad Kinija dÄ—l savo technologijų, gamybos, prekybos vis aiÅ¡kiau lyderiauja.

Antra, ir dar svarbiau, apklaustieji nebijo Å¡ito pokyÄio. Paprastai tarptautiniuose santykiuose atsiradus naujam hegemonui, bandanÄiam perimti valdžiÄ…, kyla prieÅ¡iÅ¡ka reakcija. Sukuriama koalicija Å¡iam pokyÄiui suvaldyti. ECFR apklausos duomenimis, Kinijos atžvilgiu tokio nusiteikimo nÄ—ra.

TreÄia, svarbus pesimizmo ir optimizmo santykis. Pasaulyje yra dvi grupÄ—s. Vienur visuomenÄ— gana pesimistiÅ¡ka – tai Europa, JAV, Pietų KorÄ—ja, Turkija. Yra ir tokių Å¡alių, kurios itin optimistiÅ¡kos. Å iuo metu pagrindinÄ— optimizmo Äempionė – Indija, bet nedaug atsilieka Kinija ir Brazilija, net Rusija ir Ukraina, nors iÅ¡ pastarųjų daug ko nesitikiu. Abi jos gana „optimistiÅ¡kos“, nes karo metais esi arba optimistas, arba mirÄ™s. Negalima sau leisti prabangos pasinerti į pesimizmÄ…. Antra vertus, tai, kas iÅ¡oriÅ¡kai vertinama kaip neigiamas požiÅ«ris į kitas pasaulio dalis, viduje gali bÅ«ti priimama teigiamai, pavyzdžiui, Meksikoje gana daug optimizmo, bet ne viso pasaulio, tik savo vietos pasaulyje atžvilgiu.

Galiausiai vienas iÅ¡ esminių pokyÄių – požiÅ«ris į SenÄ…jį žemynÄ…. PirmÄ…kart iÅ¡ apklausos duomenų matyti, kad pagrindiniu savo prieÅ¡u dauguma rusų laiko EuropÄ…, o ne JAV. Ä®domu ir tai, kad ne visi amerikieÄiai sutinka su prezidento Trumpo itin neigiamu nusistatymu prieÅ¡ EuropÄ…, 40 proc. jÄ… vis dar laiko sÄ…jungininke. TaÄiau tik 16 proc. europieÄių sÄ…jungininke laiko JAV. Tai didelis pokytis vos per vienerius metus.

Mirjana Tomić. Kokie svarbiausi 2025 m. reiškiniai, turėsiantys ilgalaikį poveikį? Ar tai bus valdžios suasmeninimas, nepagarba teisinei valstybei, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino sąmokslas? Ar JAV priešiškumas Europai? Ar prezidento Jameso Monroe doktrinos apie Amerikos dominavimą regione susigrąžinimas?

Ivan Krastev. Gerai, pradėkime nuo to, ko nepaminėjote, – nuo tarifų. Įdomu tai, kad šis didelis pokytis turėjo visai kitokį poveikį, negu tikėjosi tiek jo kritikai, tiek šalininkai. Daugelis liberalių ekonomistų baiminosi, kad Trumpo tarifai sukels didžiulį rinkų užgrobimą. Tas neįvyko.

Mirjana Tomić. Ar žinote, kokie tarifai šiuo metu taikomi tam tikroms šalims? Juk padaryta daug pakeitimų. Pavyzdžiui, kai šveicarai įteikė Trumpui vertingą dovaną, tarifai jiems buvo sumažinti.

Ivan Krastev. AÅ¡ nežinau, bet, patikÄ—kite manimi, įmonÄ—s, kurios prekiauja, žino. Prekyba yra susijusi su lÅ«kesÄiais. MÅ«sų aplinkos žmonÄ—s tikriausiai neprekiauja rinkoje kiekvienÄ… dienÄ…. TaÄiau net jei nežinote, kaip galÄ—tų pasikeisti prekybos sÄ…lygos, veikiausiai apie tai galvojate ir bandote planuoti iÅ¡ anksto. Vis dÄ—lto viena iÅ¡ problemų, kurias sukelia greiti pokyÄiai, yra ta, kad negalite planuoti savo gyvenimo.

Infliacija ypaÄ skausminga politikai, nes žmonÄ—ms tampa labai sunku kÄ… nors planuoti. O kai negali planuoti, tampi labai nervingas, neramus. Infliacija politine prasme skausmingesnÄ— negu recesija bÅ«tent todÄ—l, kad sugriauna kasdieninius lÅ«kesÄius. Å iuo požiÅ«riu tarifai svarbÅ«s. Jie neveikÄ— taip, kaip tikÄ—tasi, žmonÄ—s buvo pasirengÄ™ prisitaikyti ir neįtikÄ—tinai greit prisitaikÄ— prie to, kas įvyko.

Tai, kad JAV nacionalinio saugumo strategija EuropÄ… pateikia kaip didelÄ™ problemÄ…, turÄ—jo nustebinti visus, kurie buvo skaitÄ™ ankstesnÄ™ doktrinÄ…, ankstesnes nacionalinio saugumo strategijas. NaujausiÄ… JAV nacionalinio saugumo strategijÄ… verta perskaityti, nes ji primena prezidento Trumpo mÄ…stysenos nuoraÅ¡Ä…. Kitaip nei strategijose, bandžiusiose interpretuoti jo žodžius, Äia artimiausi prezidento patarÄ—jai bando užraÅ¡yti, kaip jis mato pasaulį. Jis turi teisÄ™ viskÄ… vertinti taip, kaip jam atrodo, bet pasirinkti nacionalinio saugumo strategijÄ… turi JungtinÄ—s Valstijos. Vis dÄ—lto Å¡ioje strategijoje yra trys labai svarbÅ«s punktai. PradÄ—siu nuo labiausiai stebinanÄio – Afrikai skirta vos pusÄ— puslapio. Tai turÄ—tų nustebinti visus, kurie žino 2100 metų prognozes: manoma, kad 40 proc. pasaulio gyventojų sudarys afrikieÄiai. 1900 m. Afrikoje gyveno tik 8 proc. žmonijos. Anuomet 25 proc. pasaulio gyventojų priklausÄ— Europai. Manoma, kad 2100 m. tik 6 proc. bus kilÄ™ iÅ¡ Senojo žemyno. Keista, kad JAV nacionalinio saugumo strategija ignoruoja AfrikÄ…, kur vyks toks didžiulis demografinis bumas. Lotynų Amerika, žinoma, irgi labai svarbi.

Daug kalbama apie Monroe doktrinÄ… ir įtakos sferas. TaÄiau kÄ… Å¡iais laikais reiÅ¡kia įtakos sfera? Å altojo karo metu tai buvo labai aiÅ¡ku. Daugiausia prekiauta arba su sovietais, arba su amerikieÄiais. KuriÄ… pusÄ™ kas pasirinks, lÄ—mÄ— politinis režimas. Dabar pasaulis toks nÄ—ra, beveik visi prekiauja su Kinija, tiekianÄia maždaug 50 proc. pasaulio pramonÄ—s produkcijos. Tai labai susijÄ™ su technologijomis. Pasakykite man, su kuo dalijatÄ—s duomenimis, ir aÅ¡ jums pasakysiu, kam esate geopolitiÅ¡kai iÅ¡tikimas.

Mirjana Tomić. Vienas iš naujosios Monroe doktrinos tikslų yra sustabdyti Kinijos įtaką, daromą Lotynų Amerikai.

Ivan Krastev. KÄ… įmanoma sustabdyti? Gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ…? Galima neleisti Kinijos technologijoms patekti į Lotynų AmerikÄ…, esu tikras, kad bus bandoma tÄ… daryti. TaÄiau tai nÄ—ra paprasta. Suvokti įtakos sferas daug lengviau apie jas raÅ¡ant, negu tÄ… darant praktiÅ¡kai.

O tada Å¡auna į galvÄ… mintis apie EuropÄ…. Žinoma, Äia slypi didelÄ— ironija. Pagrindinis Amerikos prezidento kaltinimas Europai tas, kad ji pernelyg amerikanizuota. DaugiakultÅ«riÅ¡kumas ir tam tikras klasikinÄ—s nacionalinÄ—s valstybÄ—s ribų peržengimas yra suvokiamas kaip Europos amerikanizacija. JungtinÄ—s Valstijos staiga nutarÄ—, kad joms nepatinka amerikanizuota Europa ir kad europieÄiai turÄ—tų vÄ—l tapti tokiais, kokie buvo anksÄiau.

Gyvename pasaulyje, kuriame visi esame migrantai. Pagrindinis skirtumas dabar tas, kad migrantai atvyksta daugiausia iÅ¡ už Vakarų ribos, tikÄ—damiesi geresnÄ—s ateities. Dauguma radikaliosios deÅ¡inÄ—s rinkÄ—jų balsuoja už migrantų grąžinimÄ… atgal. Taigi vyksta migracija erdvÄ—je ir migracija laike, bet iÅ¡ esmÄ—s niekas nesijauÄia patogiai ten, kur atsiduria.

Viena įdomiausių istorijų 2025 m. buvo ta, kad Amerikos prezidentas staiga pradÄ—jo elgtis kaip monarchas. NepamirÅ¡kime, kad Amerika buvo sukurta kaip Naujasis pasaulis, prieÅ¡ingas senajai Europos monarchijai. Trumpas stebina, sakyÄiau, viskuo, pavyzdžiui, priimdamas dovanas, antai lÄ—ktuvÄ… iÅ¡ Kataro. Esu bulgaras ir, tiesÄ… sakant, negaliu labai piktintis korupcija, žinau netgi teigiamų dalykų, susijusių su ja. Bet JAV atvirai demonstruoja galiÄ…, kai vieni žmonÄ—s laikomi svarbesniais už kitus.

Mirjana Tomić. Koks, jūsų manymu, svarbiausias 2025 m. pokalbis?

Ivan Krastev. ManyÄiau, Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino paÅ¡nekesys, kai jiedu nežinojo, kad mikrofonas vis dar įjungtas, ir pradÄ—jo kalbÄ—ti, neva kai kurie asmenys tikriausiai gyvens iki 150 metų, visa tai bus susijÄ™ su organų persodinimu ar panaÅ¡iai. Tai dramatiÅ¡kas pokalbis. Ä®sivaizduokite, kad politiniai lyderiai tiki, gyvensiantys iki 150 metų. Kaip tas keiÄia jÅ«sų supratimÄ… apie valdžiÄ… ir jos perdavimÄ…? Arba jei kai kurie žmonÄ—s galÄ—tų gyventi iki 250 metų? Ar tokio amžiaus sulauktų visi? Organų persodinimas nÄ—ra paprastas dalykas. Staiga atsidurtume pasaulyje, kokį pavaizdavo senovÄ—s graikų mitologija. Atsirastų keli „nemirtingieji“ tarp daugybÄ—s mirtingųjų. O socialinÄ— nelygybÄ—, santykiai tarp vienų ir kitų bÅ«tų visiÅ¡kai kitokio lygio negu Å¡iandieninÄ— situacija.

Mirjana Tomić. Grįžkime prie Europos mirtingųjų. RaÅ¡Ä—te, kad Europa, buvusi taikos projektas, tampa karo projektu, tÄ… iÅ¡provokavo Putino plataus masto invazija į UkrainÄ…. Å iomis dienomis itin daug kalbama apie karÄ…. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakÄ—, kad naujas karas gali bÅ«ti panaÅ¡us į tÄ…, kokį iÅ¡kentÄ— mÅ«sų seneliai ar proseneliai. Perfrazuojant PrancÅ«zijos armijos vadÄ…, jauni žmonÄ—s turÄ—tų bÅ«ti tam pasirengÄ™, jei Ukraina pralaimÄ—s. TaÄiau tuo pat metu, remiantis Politico apklausa, 45 proc. Vokietijos ir 37 proc. PrancÅ«zijos gyventojų nepritaria, kad parama Kyjivui bÅ«tų didinama, netgi ragina jÄ… mažinti. Ar mes, mirtingieji, suvokiame karo grÄ—smÄ—s mastÄ…? Ar turÄ—tume ruoÅ¡tis kariauti? O gal verÄiau skristi paskutiniu lÄ—ktuvu arba plaukti laivu į Lotynų AmerikÄ…?

Ivan Krastev. Mano manymu, didžiausia Europos projekto sÄ—kmÄ— buvo ta, kad karÄ… jis pavertÄ— neįsivaizduojamu. EuropieÄiai nebuvo tokie naivÅ«s, kad patikÄ—tų, esÄ… susidÅ«rimų nebus. TaÄiau darÄ—si sunku įsivaizduoti ne konfliktÄ…, bet didelį karÄ…. O tai, kas dedasi Ukrainoje, yra Rusijos sukeltas plataus masto karas – 2026-ųjų sausį jis jau bus trukÄ™s ilgiau negu nacių karas prieÅ¡ sovietus 1941–1945 m. 

PadÄ—tis pasikeitÄ—, vÄ—l kamuoja baimÄ—, kad karas prie vartų. Europos Å¡alys Å¡iuo atžvilgiu labai susiskaldžiusios, o lygindamos karus prieina prie visiÅ¡kai skirtingų iÅ¡vadų. Ar Ukraina, kaip Serbija 1913-aisiais, įvels visÄ… EuropÄ… į karÄ…? Taip mananti europieÄių dalis sako, kad neturÄ—tume provokuoti istorijos, nes pateksime į tuos paÄius spÄ…stus. ŽmonÄ—ms nereikia bÅ«ti prorusiÅ¡kai nusiteikusiems, kad tuo patikÄ—tų. Jie bijo, jei pirksime daugiau ginklų ir labiau remsime UkrainÄ…, karas dar labiau priartÄ—s.

Kiti sako: ne, dabar ne 1913-ieji, o 1939-ieji, dėl Ukrainos vyksta kažkas panašaus į Miuncheno sąmokslą, jei nesustabdysime rusų dabar, jie neišvengiamai puls Europą…

Mirjana Tomić. Kuo jūs pats tikite?

Ivan Krastev. Nemanau, kad tai panaÅ¡u į 1913-uosius ar 1939 metus, taÄiau tokio tipo istorijos atspindi pagrindines žmonių reakcijas. Dalis Å¡ių reakcijų yra individualios, bet dauguma jų tampa nacionalinÄ—mis. Jau anksÄiau esu sakÄ™s, kad Europa gali turÄ—ti bendrų svajonių, bet Å¡alių koÅ¡marai yra griežtai nacionaliniai. Negalima kaltinti lenkų, kad jie jauÄiasi kaip 1939-aisiais, nes tie metai juos žiauriai sukrÄ—tÄ—. PrasidÄ—jus karui, ECFR atliko apklausÄ…, ko žmonÄ—s bijo labiausiai. Vokietijai ir PrancÅ«zijai didžiausiÄ… baimÄ™ kÄ—lÄ— branduolinis karas. Lenkija ir Baltijos respublikos nerimavo dÄ—l galimos okupacijos. Tai ne tokia pati baimÄ—. Nemanau, kad Å¡ie skirtumai lengvai įveikiami. Be to, visi Å¡ie skirtingai mÄ…stantys žmonÄ—s gali pasirodyti absoliuÄiai teisÅ«s.

Jei atstovaujate vyriausybei, reikės užimti aiškią poziciją. Kils klausimų dėl gynybos išlaidų. Turėkime omenyje, kad išlaidos gali nepatikti gyventojams, todėl tuo pasinaudos ir į valdžią ateis ekstremistai. Didelės ginkluotės negali sau leisti, pavyzdžiui, Vokietija, kur kraštutiniai dešinieji tik ir laukia savo „žvaigždžių“ valandos.

Kita vertus, žmonÄ—s teiraujasi, kÄ… darys Rusija, tÄ… ar anÄ…? Mes nežinome, ko Maskva pasirengusi griebtis. Beje, ji nÄ—ra asmuo. TaÄiau ten yra žmogus, kuris vienvaldiÅ¡kai priima daugumÄ… sprendimų. Mes nežinome, kas jam Å¡aus į galvÄ…. Be to, politikos mokslas analizuoja ne ketinimus, o gebÄ—jimus. Klausimas ne tas, ko kam norisi. Problema ta, kÄ… kas galÄ—tų padaryti. Ir jei manome, kad kažkas pajÄ—gus padaryti kažkÄ… baisaus, turÄ—tume bÅ«ti pasirengÄ™ į tai reaguoti. Kalbama apie gebÄ—jimus. Kaip sako politologai, gebÄ—jimai apibrėžia ketinimus.

Mirjana Tomić. Taip, bet politikų pareiškimų, kad artėja karas, daugėja. O mes, mirtingieji, turėtume įsiklausyti į tai, ką jie sako.

Ivan Krastev. Vienu lygmeniu bandoma mobilizuoti gyventojus, bet žmonÄ—s nÄ—ra pasirengÄ™ žūti. Nuo Å altojo karo pabaigos auka nebÄ—ra socialinÄ—s sutarties dalis. VyriausybÄ—s nesijauÄia turinÄios teisÄ™ praÅ¡yti žmonių, kad jie pasiaukotų. Tai didelis pokytis. Beje, tai pagrindinÄ— Europos projekto sÄ—kmÄ—. VisuomenÄ—s yra postherojiÅ¡kos. Suvokia auganÄiÄ… grÄ—smÄ™, taÄiau nemano, kad reikÄ—tų mobilizuoti jaunÄ…jÄ… kartÄ….

Apklausos gali rodyti, kad žmonÄ—s pritaria grįžimui prie klasikinÄ—s mobilizacijos, stiprios kariuomenÄ—s ir iÅ¡laidų gynybai didinimo. TaÄiau tam pritaria daugiausia vyresnÄ—s kartos. Mažiausiai entuziastingai militarizacijÄ… vertina tie, kuriems tektų eiti į frontÄ…. Kalbant apie prognozes, manau, kad per ateinanÄius deÅ¡imt metų matysime didelį branduolinių ginklų plitimÄ….

Kiekviena vyriausybÄ— privalo užtikrinti savo gyventojams tam tikrÄ… apsaugos lygį ir Å¡alies gynybÄ…. PožiÅ«ris į NATO 2025-aisiais dramatiÅ¡kai pasikeitÄ—. AnksÄiau Europoje, ypaÄ jos Rytuose, Å¡is aljansas beveik prilygo religijai. Kilus bet kokiems klausimams apie saugumÄ…, užtekdavo paminÄ—ti NATO ir pokalbis baigdavosi. TaÄiau iÅ¡manantys istorijÄ… žino ir kitokiÄ… religiją – tai garsioji prancÅ«zų Maginot linija, tobuliausia tarpukario gynybinių įtvirtinimų sistema. 

NATO yra tokia pat veiksminga kaip ir amerikieÄių įsipareigojimas ginti EuropÄ…. NÄ—ra jokios sutarties, kuri apgintų. VienintelÄ— viltis yra jÅ«sų pagrindinio saugumo partnerio pasirengimas bÅ«ti gynybos dalimi. Bet Donaldas Trumpas neleidžia to laikyti savaime suprantamu dalyku.

Viena iÅ¡ priežasÄių, kodÄ—l tikÄ—jomÄ—s efektyvios pagalbos, ta, kad Vokietijos ir Lenkijos teritorijoje buvo daug amerikieÄių karių, ketinusių ginti saviÅ¡kius. TaÄiau dÄ—l JAV karinio pasitraukimo grÄ—smÄ—s europieÄiai, ypaÄ kai kurios mažesnÄ—s pasienio Å¡alys, pavyzdžiui, Baltijos valstybÄ—s, yra priverstos įsivaizduoti savo gynybÄ… be amerikieÄių, jei kalbama ne apie totalų branduolinį karÄ…, bet apie agresyvias provokacijas. Europa tapo karo projektu ne tik todÄ—l, kad suprato žiauriÄ… tiesą – karas yra įmanomas, bet ir dÄ—l to, kad jis vyks be amerikieÄių. Profesionalams tai reiÅ¡kia tÄ… patį, tarsi kažkas perbraižytų pasaulio žemÄ—lapį.

Mirjana Tomić. Ar įsivaizduojate Europos gynybos strategijÄ…, jeigu amerikieÄiai iÅ¡ tikrųjų neatvyks? Ar Europa apskritai turi strategijÄ…?

Ivan Krastev. Galima turÄ—ti strategijÄ…. Kiekvienas jÄ… turi. Strategija yra dokumentas. TaÄiau mes nežinome, kÄ… darys žmonÄ—s, kaip reaguos institucijos. Kai 2022 m. vasarį rusai pradÄ—jo plataus masto invazijÄ…, pradÄ—ta kalbÄ—ti apie ukrainieÄių reakcijÄ…, apie rusų prielaidas. NetikÄ—kite apklausomis apie tai, kaip žmonÄ—s elgsis karo metu.

Pateiksiu Ukrainos 2021 m. duomenis – 25 proc. gyventojų labai skeptiÅ¡kai vertino vyriausybÄ™. Daugelis sakÄ—, kad jų Å¡alis neįstengs apsiginti. O tada ateina apsisprendimo momentas. Staiga atsiranda lyderis, bet ne automatiÅ¡kai pagal pareigas. ŽmonÄ—s rizikavo savo gyvybe, savanoriÅ¡kai prieÅ¡indamiesi agresijai. Jie jau ketverius metus kovoja su daug didesne Å¡alimi, turinÄia daug didesnÄ™ armijÄ… ir ekonomikÄ…. Yra psichologinis momentas, kurį kare sunku numatyti ir kurio nÄ—ra jokioje strategijoje. IstoriÅ¡kai žinome, kad neįmanoma to prognozuoti.

Esu tikras, kad Europa didins savo gynybos pajÄ—gumus. TaÄiau problema ta, kas nusprÄ™s, kokių ginklų reikia. Amerikos atveju tai Pentagonas, kuris pasakys įmonÄ—ms: „mums reikia dronų“ arba „mums reikia lÄ—ktuvų“. Nes dramatiÅ¡kai keiÄiasi pats karo pobÅ«dis. Manau, Europoje paÄios gynybos įmonÄ—s sprendžia, kÄ… gaminti, nes neturime nei Europos armijos, nei vienos vyriausybÄ—s, kuri galÄ—tų nusprÄ™sti, ko iÅ¡ tikrųjų reikia.

O keliauti laivu ar lÄ—ktuvu į Lotynų AmerikÄ…? PasikeitÄ— ir tai, kur galÄ—tume iÅ¡vykti. Ä®sivaizduokite, kad iÅ¡tiko didelÄ— krizÄ—. PrieÅ¡ kelis deÅ¡imtmeÄius Vienoje daugelis žmonių svarstÄ—, kur galÄ—tų iÅ¡vykti. Paprastai vykdavo į AmerikÄ…, bet dabar negalite bÅ«ti tikri, ar tai gera mintis. Europa gali bÅ«ti vieta, kurioje jauÄiate krizÄ™, bet, žiÅ«rint iÅ¡ Å¡alies, ji irgi yra klestinti, tam tikru atžvilgiu stabiliausia vieta. Tai paradoksas – nÄ—ra lengva net pasirinkti, kur iÅ¡vykti.

Mirjana Tomić. NorÄ—Äiau grįžti prie psichologinio aspekto. Ar mokomÄ—s gyventi, jausdami karo grÄ—smÄ™, o kraÅ¡tutinių deÅ¡iniųjų veržimÄ…si valdžion laikydami normaliu procesu? Ar tai tas pats, kaip Å¡Å«kauti „vilkas puola, vilkas puola“, nors netikime, kad vilkas iÅ¡ tikrųjų ateis?

Ivan Krastev. Manau, tai iÅ¡skirtinis istorijos tarpsnis, darantis normalumo įspÅ«dį. Karo nebuvimas Europoje, ypaÄ Å¾emyno Vakaruose, iÅ¡skyrus karÄ… Jugoslavijoje, anksÄiau nedarÄ— tokio įspÅ«džio, kokį daro dabar. „Karas atrodo toks pat senas kaip ir žmonija, o taika yra Å¡iuolaikinis iÅ¡radimas“, – sakÄ— garsus karo istorikas seras Henry's Maine'as. 

Mirjana Tomić. Bet gal dabar, kai  žiniasklaida rodo karus realiu laiku, viskas atrodo šiek tiek kitaip?

Ivan Krastev. Nežinau, kÄ… tiksliai matome, nes esame perkrauti įvairia žiauria medžiaga, taÄiau beveik viskas iÅ¡traukta iÅ¡ konteksto. Esame užversti vaizdais, kai kurie iÅ¡ jų tiesiog pribloÅ¡kiantys. Tai viena, bet visai kas kita – įsivaizduoti save kare. Karas apima ne tik tai, kas vyksta mÅ«Å¡io lauke. Å iuo metu didžiojoje Ukrainos dalyje, ypaÄ Rytų pusÄ—je, elektra tiekiama tik Å¡eÅ¡ias–dvylika valandų per parÄ…. Nežinia, kiek ilgai tas tÄ™sis. Stoka keiÄia gyvenimÄ…. NutrÅ«kÄ™s miegas yra problema. Ä®sivaizduokime bombardavimo iÅ¡puolius, bÅ«tinybÄ™ beveik kiekvienÄ… vakarÄ… su Å¡eima skubÄ—ti į slÄ—ptuves. Nesantiems fronto linijoje nužudymo rizika yra gerokai mažesnÄ—, taÄiau visiÅ¡kai pakeiÄia gyvenimo bÅ«dÄ…. Tiesiog pabandykime bent vienÄ… mÄ—nesį keltis kiekvienÄ… vakarÄ… 12 valandÄ…, kažkur praleisti keturias valandas, tada grįžti – pamatysime, kad pasaulis jau visai kitoks. VaizduotÄ— smarkiai pasikeiÄia. Viskas matoma kitaip. Tai ne televizorius, kurį galima iÅ¡jungti.

Prisimenu senÄ… gražų Halo Ashly'o filmÄ… „BÅ«ti ten“ (1979) apie sodininkÄ…, kuris visÄ… gyvenimÄ… arba sodininkavo, arba žiÅ«rÄ—jo televizorių, perjunginÄ—damas kanalus nuotolinio valdymo pulteliu. KartÄ…, kai iÅ¡Ä—jÄ™s į gatvÄ™ jis yra užpuolamas, irgi bando perjungti kanalÄ…, taÄiau nepavyksta. KartkartÄ—mis atrodo, kad Europa atsidÅ«rusi to sodininko vietoje. Kai matome didelÄ™ krizÄ™, karÅ¡tligiÅ¡kai bandome perjungti kanalÄ…. Deja, tai ne televizija – esame gatvÄ—je.

Mirjana Tomić. Ko 2026 m. tikitÄ—s iÅ¡ Europos, judanÄios tokiu neįtikÄ—tinu greiÄiu? Gal net iÅ¡krisime iÅ¡ traukinio, jeigu jis dar labiau greitÄ—s?

Ivan Krastev. Susitelksiu į tris dalykus. Tikiuosi, Ukrainoje vienaip ar kitaip bus sudarytos tam tikros paliaubos – tikriausiai ne dabar, kaip tikimasi, bet vÄ—liau. Jų kontÅ«rai gali bÅ«ti labai skirtingi. Jeigu tai bus neteisinga taika, kurios ukrainieÄiai nepriims, kils didžiulÄ— migracijos krizÄ—. Šį kartÄ… bÄ—gs ne tik žmonos ir vaikai. Atsižvelgiant į politinÄ™ dinamikÄ… Europos Å¡alyse, buvusių kareivių plÅ«stelÄ—jimas į ES bus didelÄ— problema. TaÄiau nemanau, kad toks pats kovų intensyvumas tÄ™sis visus 2026 metus.

Antra, Vengrijos rinkimai, vyksiantys balandžio mÄ—nesį, Europai bus itin svarbÅ«s dÄ—l daugelio priežasÄių. Kokia Å¡alies vyriausybÄ— spindÄ—s naujajame politiniame ES „žvaigždyne“? Juk prezidentas Trumpas labai aiÅ¡kiai pasakÄ—, kad turi tam tikrų politinių preferencijų ir su jomis susijusių draugų. Ponas Orbanas yra ne tik seniausias Trumpo draugas Europoje, bet ir, mano nuomone, strategiÅ¡kai labiausiai jį palaikantis asmuo užsienyje. DidelÄ— intelektualinÄ—s, finansinÄ—s ir institucinÄ—s Europos kraÅ¡tutinių deÅ¡iniųjų infrastruktÅ«ros dalis yra Vengrijoje. Pagrindiniai Europos kraÅ¡tutinių deÅ¡iniųjų ryÅ¡iai su Amerikos MAGA judÄ—jimu vyksta per Vengrijos kanalus. Jei Orbanas laimÄ—s rinkimus, tai sustiprins Trumpo radikaliÄ… deÅ¡inÄ™ Europoje ir turÄ—s įtakos kitoms Å¡alims. Jei Orbanas pralaimÄ—s – o tai, žinoma, bÅ«tų istorijos ironija, – tai reikÅ¡ kraÅ¡tutinių deÅ¡iniųjų saulÄ—lydį Europoje. Istorija garsÄ—ja humoro jausmu. Taigi neturÄ—tume nuvertinti ir Å¡ios galimybÄ—s. Gali bÅ«ti visaip.

Mirjana Tomić. PrieÅ¡ aptariant treÄiÄ… dalykÄ…, trumpai pakomentuokite, ar didesnÄ™ įtakÄ… artÄ—jantiems rinkimams Europoje darys Rusija ar JAV?

Ivan Krastev. Tai priklauso nuo Å¡alies, bet manau, kad JAV.

TreÄias svarbus punktas – Amerikos vidurio kadencijos rinkimai. Jie nedaug kÄ… pakeis Amerikoje. TaÄiau, jei demokratai laimÄ—s triuÅ¡kinamai, prezidentas Trumpas atrodys silpnas. Tuomet daug lems tai, kokios strategijos nusprÄ™s laikytis MAGA Å¡alininkai Europoje. JAV esant labai poliarizuotoms, kyla rizika, kad kiekvienas Amerikos prezidento pasikeitimas virs režimo pasikeitimu Senajame žemyne. Atsiranda respublikonai ir skatina stiprų antiliberalų judÄ—jimÄ…. O tada ateina demokratai, kovojantys su kraÅ¡tutiniais deÅ¡iniaisiais.

Šiuo metu, manau, galėtume iš esmės persvarstyti derybas tarp Europos politinių partijų, įskaitant kraštutinius dešiniuosius, kad pamatytume, ar įmanomas koks nors europietiškas sutarimas. Ar yra kažkas, dėl ko galėtume susitarti – dėl ES vaidmens pasaulyje, strateginių jos santykių su JAV, nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje? Ar tai įmanoma? Iš dalies galbūt, bet politika tapo tokia poliarizuota, kad nėra beveik nieko, kas galėtų konsoliduoti. Tą matome daugelyje šalių, pavyzdžiui, Lenkijoje.

Manau, turÄ—tume atkreipti dÄ—mesį į Å¡iuos tris dalykus: tam tikros rÅ«Å¡ies paliaubų – nesakysiu taikos – perspektyvÄ… Ukrainoje; Vengrijos rinkimus, kurie gali pakrypti bet kuria linkme; ir kokį poveikį turÄ—s JAV vidurio kadencijos rinkimai, jeigu Trumpas pasirodys silpnesnis. Svarbu ne tiek tai, kas nutiks JAV, o kaip tas paveiks skirtingų politinių partijų ir jų lyderių Europoje skaiÄiavimus.

Ir štai ateina svarbiausias momentas. Esu tikras, kad esminis dalykas, susijęs su 2026-aisiais, bus tai, apie ką šiandien nekalbame. Nes psichologiškai paprastai geriausiai įžvelgiame tai, ko nesitikime. Jei rengiatės ką nors pamatyti, kad ir kaip viskas klostytųsi, niekada nenustebsite. Būtent staigmena, netikėtumas didele dalimi formuoja politinę realybę.